Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box:

Teatrinis festivalis

 

“Plačiai atsidarykite, amžinosios durys” Ps.24,9.

 

 

2006 m. gruodžio 16 dieną ketvirtą kartą Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko renginys, sukvietęs vaikus iš įvairių parapijų teatro kalba apmąstyti 24 psalmės žodžius: ”Plačiai atsidarykite, amžinosios durys”. Jeigu renginys įvyko, vadinasi jau ratas įsisuko ir visiškai nesvarbu, kas davė pirmąjį postūmį. Svarbu, jog patys dalyviai skatina nesustoti. O jeigu dar sužinai, kad pats vyskupas su žmona netgi be pakvietimo ketina dalyvauti, tada jau supranti, kad trauktis nebėra kur.

             Šiais metais renginys dėl tam tikrų priežasčių įvyko mėnesiu vėliau, ir tai, manau, nulėmė pagrindinę programos tematiką: kalėdinis “Tyli naktis” leitmotyvas skambėjo net trijų parapijų pasirodymuose. Sukūrė iškilmingai pakilią ir ramią Kalėdų apmąstymo ir laukimo nuotaiką. Renginį pradėjo iškilminga biblinių personažų eisena.

Renginyje dalyvavo vaikų ir jaunimo grupės iš šešių parapijų: Šakių, Saugų, Kėdainių, Kauno, Virbalio ir Marijampolės. Pirmą kartą atvykdami pradžiugino Kėdainių ir Šakių parapijų atstovai. Šakių parapijos vadovės Jurgitos Orintienės paruošta poetinė kompozicija privertė susimąstyti ir galvoti apie tai, kuo krikščionis turi gyventi. Kėdainių parapijos merginos neleido užsimiršti beklausant “Tyli naktis” melodijos ir savo vaidinimu “Durys” akcentavo tebeegzistuojančias jaunimo problemas: alkoholizmą, narkomaniją.

Džiugu matyti ne tik naujuosius dalyvius, bet ir nuo pirmojo renginio ištikimuosius draugus. Lauros Šakurskytės – Žilinskienės  paruošti Saugų parapijos spektakliukai visada pasižymi profesionalumu ir gali būti kaip mokomoji priemonė kitoms parapijoms, dar tik pradedančioms vaidinti. Mane ypač žavi Kauno parapijos atstovės, kurios beje yra jau vyriausiosios dalyvės (studentės), kurios, niekieno nepaskatintos, pačios pasiruošia ir visada aktyviai dalyvauja. Šį kartą jos puikiai perfrazavo pasaką ir sukūrė vaidinimą “Noriu matyti Dievą”. Virbalio parapija šį kartą irgi maloniai nustebino  sukūrusi poetišką šokio spektaklį “Tyli naltis”. Mes, marijampoliečiai, parodėme dvi programas: mažesnieji – “Kalėdų pasaką”, o vyresnioji Aneta atliko mono šokio spektaklį pagal pasaulio sukūrimą – “Tebūnie”.

Manome, kad visiškai nesvarbu, kiek profesionaliai yra paruošti vaidinimai. Svarbu, kad jaunieji parapijiečiai įvairiomis formomis yra skatinami galvoti apie bažnyčiai svarbius dalykus ir tokiu būdu gali įsilieti į parapijinį gyvenimą (juk paruoštas programas galima parodyti ir įvairių religinių švenčių metu). Taip pat jie gali pasijusti visos Liuteronų bažnyčios nariais. Norėtųsi paraginti įsijungti ir kitas parapijas, juk ratas vis dar sukasi...

             Taip mes, organizatoriai, trumpai norėtume pristatyti vykusį renginį. Bet taip pat pageidautume, jog skaitantieji išgirstų pačių dalyvių nuomonę apie teatrinę šventę.

             Julija Kaminskaitė (buvusi Saugų parapijos narė, dabar atstovaujanti Kauno jaunimą): “Kaip ir prieš tai buvusiais metais, taip ir šiemet durys buvo plačiai atvertos kiekvienam norinčiam: kievieno skirtingoms idėjoms, skirtingiems pasirodymams, skirtingiems požiūriams, skirtingam amžiui. Visos merginos iš Kauno parapijos - "studenčiokės", kurios  paruošė trumputį,  linksmą, pasakos motyvus primenantį spektakliuką - miniatiūrą "Parodyk man Dievą!". Iš pačio renginio parsivežė lengvumą, juk gera į tokį įvairialypį gyvenimą įnešti viena dalele - vienu šeštadieniu - daugiau tikėjimo. Įdomu buvo stebėti, kaip į vienos temos renginį atvyksta tokie skirtingi pasirodymai: nuo gyvenimiškų žmonių tragedijų iki šventos ir geros kalėdinės dvasios. Galima teigti, kad tas šeštadienis prisidėjo prie Kalėdų nuotaikos kūrimo... nėra sniego, bet turime tikėjimą. Juk vis tiek kada nors snigs... po Šv.Kalėdų, po Naujųjų metų, o gal tik kitais metais... bet snigs .

Visų susėdimas krimsti "čeburėkus" ir gerti kavos panašėjo į seniai besimačiusių draugų susirinkimą: kas čiauškėjo, kas klausėsi, o kas tiesiog žvelgė į linksmai zujančius žmones. O saldumynai... džiaugsmas visiems (ypač tos bandelės, su saldžia varške viduje).

Įspūdis tikrai geras ir ilgam užkrečiantis. Tikėjimo ir gerumo daigelis, sodintas žiemą, prieš Kalėdas. O Kalėdos - juk stebuklų metas, todėl tikėtina, kad tas daigelis užaugs net tokiu ganėtinai šaltu metu. Pažiūrėsime, koks jis bus kitąmet.”

Gerdos Staškevičiūtės, Kėdainių parapijos programos vadovės, nuomonė apie renginį: “Man šis renginys patiko, nes jame išvydau kitų parapijų jaunimo pasirodymus, taip pat galėjau pasisemti įdėjų, nes, kaip žinoma, pati esu jaunimo grupės vadovė, o pačios geriausios idėjos gimsta stebint kitus: pastebint jų trūkumus ir pranašumus. Važiuojant namo su merginomis diskutavome apie šį renginuką. Jų nuomonė sutapo su manąją, tik kiek apgailestavo, kad renginuko tematika tokia, nes ne visiems jauniems žmonėms motyvai iš Biblijos yra kūrybos pagrindas. "Važiuodamos į Marijampolę, tikėjomės pamatyti kuo daugiau įvairesnės tematikos pasirodymų, tad buvo kiek nejauku prieš mūsų pasirodymą , nes jis vienintelis savo tematika išsiskyrė iš kitų" - teigė " M.E.S." jaunimo grupės merginos.”

             Kėdainių kunigas A.Malinauskas: “Tiesą sakant, renginys patiko. Puiki galimybė pabendrauti įvairių parapijų vaikams ir jaunimui, o ir proga išreikšti save. Tik jautėsi ryškus amžiaus skirtumas, nors nemanau, kad tai - didelė problema, juolab, kad diferencijuoti pagal amžių ir nebūtų galimybės. Reikia šitų susitikimų ir toliau!”

 

Renginio organizatoriai

 

Renginio nuotraukos

 

 

“Skrisk kaip paukštis į savąjį kalną” (2005 m.)

 

 

2005 m. lapkričio 12-ąją į Marijampolės evangelikų liuteronų parapijoje vykusį teatralizuotą seminarą susirinko vaikai ir jaunimas iš Klaipėdos, Jurbarko, Saugų (Šilutės r.), Kauno, Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčių bei svečiai iš Latvijos. Meninę programą buvo paruošę ir renginio šeimininkai - Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos vaikai. Šiemetinio seminaro motto - „Skrisk kaip paukštis į savąjį kalną“ (plg. 11-ąją psalmę), o toks renginys Marijampolėje organizuojamas jau trečiąjį kartą.

Visi dalyviai parodė savo sukurtus vaidinimus, kuriuose stengėsi atskleisti šiandieninio tikinčio jaunimo gyvenimo aktualiausius momentus.  Jau patys programų pavadinimai atspindėjo jų perteikiamą mintį: klaipėdiečiai „Išsilaisvinime“ akcentavo, kokia stiprybė reikalinga tikinčiam jaunuoliui, nes patyčios dėl tikėjimo puola jį iš visų pusių. Panašia tema buvo ir Jurbarko parapijos vaidinimas „Našta“. Saugų merginos moderniojo šokio pagalba vaizdavo „Septynias nedorybes“, o Virbalio jaunimas išsiskyrė originaliais kostiumais. Svečių iš Latvijos pasirodyme „Apie du paukščius“ darniai susipynė vaidyba, dainos ir pantomima, o kauniečiai sukūrė vaidinimą „Pėdos smėlyje“, kuriame atskleidė paguodžiantį faktą - sunkiausiais gyvenimo momentais Viešpats nepalieka žmogaus vieno, bet neša mus ant savo rankų... Tikriausiai patį nuoširdžiausią vaidinimą „Pasaką apie Dievo vaikelį“ suvaidino Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos mažieji artistai. O visų grupių pasirodymą vainikavo marijampolietės Anetos Paukštaitytės atlikta poetinė kompozicija „Giesmė Meilei“.

Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Vaidas Klesevičius atminimo suvenyrais apdovanojo jaunimo grupių vadovus, renginio organizatorius. Tarp seminaro svečių buvo ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

Po pietų antrojoje dalyje visų grupių atstovai kartu su renginio organizatore, Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos jaunimo vadove Vale Klesevičiene, kūrė bendrą teatrinę improvizaciją Biblijos tema „Pasaulio sukūrimas“, taip pat buvo aptarti pirmojoje dalyje parodyti vaidinimai. V.Klesevičienė, turinti ne tik pedagoginį, bet ir režisierės išsilavinimą, negailėjo patarimų jauniesiems artistams bei jų vadovams. Kurti vaidinimus pagal Bibliją - dalykas specifinis, todėl reikalinga labai gerai pasverti, ką ir kaip galima vaizduoti. Kalbinta vadovė džiaugėsi tikinčiojo jaunimo noru ir užsidegimu tobulėti sceninėje veikloje. Pasak jos, tokių seminarų tikslas ir yra siekti, kad jauni žmonės, lankantys bažnyčią, būtų visaverčiai, mokėtų turiningai, įdomiai gyventi, leisti laisvalaikį, kad būtų jie drąsūs ir galėtų apginti savo tikėjimą.

 

Aldona KALINAUSKIENĖ

Renginio nuotraukos

 

Tu vedi (2004m.)

 

            

             Šiais metais Marijampolės evangelikų liuteronų parapijoje lapkričio 13 dieną antrą kartą buvo organizuotas teatrinis renginys, skirtas vaikų kūrybinių gebėjimų lavinimui bei skatinimui, suvokiant save ir Dievo pasaulį. Į jį buvo pakviestos atvykti vaikų ir jaunimo grupės iš visų Lietuvos ev. liuteronų parapijų. Kolektyvai turėjo parengti neilgą teatrinę programą religine tema, tai galėjo būti vaidinimas, poetinė kompozicija, šokis ar kitas teatrinis žanras.

             Renginyje dalyvavo vaikai ir jaunimas iš septynių parapijų: Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Virbalio, Šilutės, Saugų ir Kauno. Sulaukėme 100 dalyvių. Dievo žodžio skaitiniu ir apmąstymu renginį pradėjo Klaipėdos parapijos kunigas R.Moras. Buvo parodyta filmuota medžiaga iš praėjusių metų renginio.

             Parapijų pasirodymus pradėjo Klaipėdos jaunimas, kurių vaidinimas vadinosi “Vesk mane”. Tai buvo jumoro forma pateiktas atsakymas į renginio motto “Tu vedi”. Kretingos grupė parodė poetinę kompoziciją - “Kelias”. Ką kiškai galvoja apie pasaulio pabaigą ir kaip jie jai ruošiasi, parodė Marijampolės grupės nariai vaidinimu “Pasaka apie pasaulio pabaigą” pagal V.V.Landsbergio “Angelų pasakos”. “Tikėk kaip vaikas ir būsi gyvas” - tokiu pavadinimu mums savo vaidinimą parodė Šilutės parapijos grupė. Visus užbūrė šokis – vaidinimas, kurį atliko Saugų parapijos merginos. Kauno parapija parodė vaidinimą, kuris vadinosi “Dešimt Dievo įsakymų”. Pasirodymus užbaigė Virbalio grupė, parodžiusi gėrio ir blogio kovą.

              Renginio pabaigoje pakviesti grupių vadovai paskaitė psalmių žodžius, o renginys buvo užbaigtas suvenyrų įteikimu kiekvienai grupei bei padėka visiems, kurie atvyko ir kurie prisidėjo, kad renginys įvyktų.

             Po pietų, kurie vyko Rygiškių Jono gimnazijoje, vaikų ir jaunimo grupės sugrįžo į parapijos namus, kur toliau buvo kalbamasi apie įvykusį renginį, darbą parapijose, būsimus planus vaišinantis arbata, kava ir sausainiais.

          

Aš galiu (2003 m.)

 

 

2003m. lapkričio 15 dieną pirmą kartą Marijampolėje buvo organizuotas renginys “Aš galiu”. Renginys skirtas vaikams ir jaunimui, siekiant skatinti ir lavinti jų kūrybinius gebėjimus. Pavadinome jį – “Aš galiu”, galiu išdrįsti būti, pasitikėti savimi, nebijoti būti atviras sau ir pasauliui, nes tik tuomet mes būsime pažinimo kelyje ir galėsime nuveikti, ką geriausiai patys galime. Taip pat  buvo siekta paįvairinti bažnyčios gyvenimą. Jau tradicija yra tapusi “Giesmių giesmelė”, galbūt pirmasis teatrinis žingsnis taip pat išaugs į visų laukiamą šventę, tobulėsime šia kryptimi. Renginyje dalyvavo jaunimas, paruošęs vaidinimus, programas, iš 8 parapijų: Vanagų, Skaudvilės, Šilutės, Kauno, Klaipėdos, Virbalio, Jurbarko, Marijampolės. Iš viso dalyvių buvo apie 130.

Mūsų parapijos jaunimas parodė vaidinimą pagal Brendan Murray “Ar aukštai dangus?”, kuris skirtas Amžinybės sekmadieniui. Taip pat merginos šoko šokį “Prisikėlimas”. Programoje dalyvavo vyresnieji iš mūsų grupės. Šiaip spektakliuose vaidina 13 vaikų: nuo 4 iki 16 metų. Programas, poetines kompozicijas, vaidinimus rengiame įvairiom šventėm. Parodom juos kalėdinių dovanėlių dalinimo metu skirtingose mokyklose ir organizacijose. Šiais metais pastatyta daugiausia vaidinimų – šeši. Renkamės vieną kartą per savaitę, prieš pasirodymą – ir daugiau.