Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box:

 

”Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui”

                                                                                                              Kol 3,17

 

2012 metai

 

Ar Marijampolėje stovės paminklas K.Donelaičiui?

 

            

Lapkričio 19-ąją į paskutinį šiais metais susitikimą rinkosi Kristijono Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus nariai. Buvo aptarta šių metų veikla ir suplanuoti darbai ateinantiems 2013-iesiems – paskutiniams pasiruošiamiesiems metams, nes 2014 m. sausio 1 d. Lietuva, Karaliaučiaus kraštas ir viso pasaulio lietuviai minės poeto gimimo 300 metų jubiliejų ir patys reikšmingiausi renginiai Tolminkiemyje bei Lietuvoje vyks būtent 2014 –aisiais metais.

Nors dar Lietuvoje be tradicinių išvykų į pavasarines talkas Tolminkiemyje mažai kas vyksta, išskyrus profesionaliųjų menininkų ar leidybinius darbus, tačiau Sūduvos kraštas jau pajudėjęs. Tai rodo renginiai Marijampolėje ir Keturvalakiuose. Norime priminti skaitytojams, kad Keturvalakių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos jau nuo pernai vykdo projektą Donelaičio Lietuva, o K.Donelaičio draugijos Marijampolės skyrius suorganizavo tokius renginius: 2010 m. konferenciją Marijampolės kolegijoje, kurios viena sričių buvo tema K.Donelaitis istorijoje ir dabartyje; 2011 m. suorganizuotas meninio skaitymo konkursas, kuriame dalyvavo Marijampolės savivaldybės skaitovai ir Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos atstovai; 2012 m. vyko kūrybinių darbų konkursas Rašome Donelaičiui, kuriame dalyvavo ir atstovų iš Karaliaučiaus krašto. Šis rašto darbų konkursas dar nesibaigė, jis vyks iki 2013 m. gegužės 1 dienos. Kūrybą reiktų  siųsti el. pašto adresu vidamickus@yahoo.com. Geriausi kūriniai pateks į jubiliejui skirtą knygą, kuri, planuojama, bus iliustruota nuotraukomis, piešinių reprodukcijomis.

Draugijos nariai aptarė ateinančiųjų bei jubiliejinių metų renginius sujungdami viską į Poetui skirtų darbų ciklą. 2013 metų pabaigoje miesto visuomenei bus parodytas spektaklis „Giesmė“, pagal A. Drilingos romaną Jau saulelė, kuriam scenarijų parašė Virginija Samuolienė. Taip pat ketinama surengti dviejų dienų [su išvyka į Vištyčio apylinkes] „Donelaičio skaitymus“, pasikviečiant įdomius lektorius ir skaitovus. Draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė informavo susirinkimo dalyvius apie jos ir G. Skamaročiaus pokalbį su miesto meru V.Braziu dėl paminklo K.Donelaičiui pastatymo atminimo alėjoje prie Rygiškių Jono gimnazijos ar kitoje tam tinkamoje vietoje. Šia tema buvo išklausytos ir privačios iniciatyvos, taigi netolima ateitis parodys, ar Marijampolę papuoš dar vienas atmintinas kūrinys. Į darbų ciklą labai puikiai įsiterptų ir kūrybinių darbuotojų pleneras Tolminkiemyje.

Draugijos nariai išsakė savo mintis apie jubiliejiniams metams skirtų renginių sklaidą, apie gerų idėjų, skirtų K.Donelaičio vardo populiarinimui, viešinimą, aptartos jų finansavimo galimybės. Laukiama bet kokia asmeninė marijampoliečių ir visos Sūduvos (Suvalkijos) gyventojų pagalba, nes esame kraštas, arčiausias Donelaičio gimtinei.

Aldona Kalinauskienė, Suvalkiečio techninė redaktorė

Vida Mickuvienė, Marijampolės skyriaus pirmininkė

B.Kurtinaitienės nuotr.

http://www.donelaitis.info

                                     

Santuoka

 

2012 11 10 santuoka Tomas Kriščiūnas ir Dovilė Krasnickaitė

 

Viešnagė Alundos parapijoje

2012 10 18 - 21

 

 

 

Kelionė M.Liuterio pėdomis

2012 10 04-14 su seseriška parapija

 

 

 

 

Pjūties padėkos šventė ir parapijos susirinkimas

2012 09 30

 

 

 

Suaugusiųjų teologinio švietimo seminaras Palangoje

2012 09 22

 

 

Tegul neišsenka šuliniai...

 

Vasarai mojuojant atsisveikinimo žolynais ir aitriai kvepiant ražienoms mintis užplūsta liūdesio šešėlis. Tai dėl to, kad vėl kažkas baigiasi nors ir pilnėja naujojo derliaus aruodai. Taip yra kasmet ir buvo dešimtmečiais. Vieni tais dešimtmečiais kantriai išgyveno sėjos ir pjūties metą, kitiems likimo kraitė ne vien duona buvo skalsi. Greičiau - sunkiais išbandymais, nulemtais istorijos grimasų, išdraskiusių šeimas: ką į Rytus, ką į Vakarus, išplėšusių iš žmogaus supratimą, kurgi yra jo pažadėtoji žemė.

Baigiantis rugpjūčiui Suvalkijoje svečiavęsi Vokietijos piliečiai - Artūras Hermanas (Arthur Hermann) su broliu Algimantu ir seserimi Irma grožėjosi ne vien spalvingu lietuvišku peizažu. Vizito tikslas - aplankyti gimtąsias vietas, kuriose ne vieną šimtmetį gyveno jų protėviai.

 

* * *

Vyriausias iš svečių – Artūras, gimęs 1944 m. – Mažosios Lietuvos kultūros istorikas,  Heidelbergo universiteto Teologijos fakulteto bibliotekos vadovas, iki šiol tvarkantis ir Lietuvių kultūros instituto (Litauisches Kulturinstitut) biblioteką Hiutenfelde (Hüttenfeld). Jis taip pat yra Mažosios Lietuvos enciklopedijos redakcinės tarybos narys, knygų ir straipsnių apie lietuvių ir vokiečių tarpusavio santykius autorius. Nuo 1993 m. redaguoja Pabaltijiečių krikščionių studentų sąjungos ir Lietuvių kultūros instituto vokiečių kalba leidžiamą metraštį „Annaberger Annalen”, teikia bibliografines žinias Lietuvos tematika besidomintiems mokslininkams.

Viena svarbiausių Artūro Hermano mokslinio tyrimo sričių yra Mažosios Lietuvos istorija, lietuvininkų kultūra, Rytprūsių likimas Antrojo pasaulinio karo bei pokario laikotarpiu. Jo  sudaryta ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios istorija. Savo gyvenimu ir veikla daug pasitarnavęs vokiečių ir lietuvių tarpusavio santykių užmezgimui ir plėtojimui, prieš keletą metų apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.

* * *

Lietuvos vokiečių Hermanų šeima gyveno Šunskuose, Artūras čia baigė septynmetę mokyklą, vėliau keletą mėnesių mokėsi tuometinėje Kapsuko II vidurinėje mokykloje (dabartinė Marijonų gimnazija).1958 metais jie visam laikui persikėlė į Vokietiją. Artūras, iki šių dienų kalbantis gražia, švaria lietuvių kalba, mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde, 1996-1970 metais studijavo Miuncheno universitete Rytų Europos istoriją ir bibliotekininkystę. Į Lietuvą atvažiuoja ne taip jau retai, tačiau daugiausia tai būna darbo vizitai, jis skaito pranešimus konferencijose, mokslininkų suvažiavimuose.

Ši kelionė su broliu, taip pat bibliotekininku ir seserimi, pradinių klasių mokytoja - privati, širdies ir noro aplankyti gimtąsias vietas padiktuota. Vokietijoje susikūrusius savo namus ir šeimas Hermanų vaikus laiko neištrinti prisiminimai vis dar traukia pastovėti prie savo vaikystės šulinio. O toks, pasirodo, Šunskų apylinkėse dar yra išlikęs, kaip ir namas, kuriame su tėvais gyveno. Tik šio miestelio kapinėse kažkada amžino poilsio atgulusių brolio ir senelių kapų surasti jau nepavyko.

* * *

Porą savaičių Marijampolėje viešėję svečiai ne tik aplankė įsimintas vietas, bet ir susitiko su Marijampolės evangelikų liuteronų bendruomene, dalyvavo jų pamaldose. „Vadinkime vieni kitus kraštiečiais... Nors skirtingų esame tautų, likimas kažkada lėmė gyventi toje pačioje Suvalkijoje“, - taip kreipėsi į susirinkusius Artūras, linkėdamas visiems gražios bendrystės, nepaisant to, kad istorija dažnai mus ir jungė, ir priešino. Kalbėdamas apie atliktus mokslinius darbus svečias ne kartą minėjo Mažosios Lietuvos, Rytų Prūsijos, Karaliaučiaus, Klaipėdos krašto pavadinimus. Išties šiose vietovėse vykstantys kultūriniai, etniniai tyrinėjimai per keletą pastarųjų dešimtmečių ne kartą buvo įkaitinę ir politines aistras.

Artūras Hermanas sako, jog atstovauja tą mokslo sritį, kuriai veltis į politiką nėra jokio reikalo. Daug įdomiau archyvuose ieškoti išlikusių dokumentų, bendrauti su istorikais, intelektualais, tyrinėti įvairių tautų kultūros paveldus, kurie dažnai labai gražiai vienas kitą papildo ir skatina taikų, normalų bendradarbiavimą. Skaudu, kai tam kelią užkerta politikų trumparegiškumas ar tautinių mažumų konfliktai.

 

 

* * *

Susitikimo dalyviams buvo įdomu išgirsti svečių nuomonę, ar dabartiniams emigrantams iš Lietuvos, nuvažiavusiems į Vokietiją, yra galimybių išsaugoti savo tautiškumą ir kalbą. Artūro nuomone, tą gali padaryti tik labai stipriai motyvuoti žmonės. Nusivylimas savo šalimi labai jaučiamas, ir nors yra aktyviai veikiančių lietuviškų bendruomenių, tačiau dauguma emigrantų per tam tikrą laiką pradingsta vokiškoje visuomenėje: baigę studijas įsidarbina, sudaro mišrias šeimas ir taip „nubyra“ nuo lietuviškos veiklos.

Svečiai pasidalino ir savo įspūdžiais, kokią Lietuvą jie atvažiavę pamatė. Pasirodo,  užsieniečių akimis ne taip jau prastai atrodome. Nors... Svečius nustebino didžiulis automobilių srautas gatvėse, pilni prekybos centrai apsiperkančių žmonių... Pasak jų, realus vaizdas neatitinka nuolat girdimų dejonių, kad Lietuvoje blogai gyventi...

* * *

Liūdna, bet svečiai prisipažino esantys paskutiniai šimtmečius Lietuvoje gyvenusios, iš Prūsijos kilusios, Hermanų šeimos palikuonys, dar suprantantys ir kalbantys lietuviškai. Labai tikisi, kad jų vaikai ir vaikaičiai bent žinos ir prisimins protėvių sąsajas su Lietuva. Jausmingas buvo šis jų vizitas – aplankyti ne tik Šunskai ir Gudinė, iš kurios kilusi jų mama, bet ir... Mokolų kaimas, kurio griovyje 1949-aisiais gimė Algimantas. Tiesiog nespėjo gimdyvės nuvežti iki ligoninės, taigi berniukui ateiti į šį pasaulį padėjo tuo metu Mokolų kaime gyvenusi mokytoja. Nei pavardės, nei vardo niekas neatsimena, o ir pačią gimimo vietą dabar kas gi nustatys?.. Tačiau ne tai svarbiausia. Artūras sako, kad atsigėrus vandens iš dar išlikusio jų vaikystės šulinio, užplūdo žodžiais neapsakomas jaudulys. Tas vanduo jam iki šiol – vis dar pats skaniausias, tarsi amžinybės pajautimas. O kai nebebus ir jo – juk viskas gyvenime keičiasi – neišsekę liks tik jų atminties šuliniai...

Aldona KALINAUSKIENĖ

Vytauto PALIULIO nuotraukos.

Pučiamųjų koncertas

2012 08 05

 

Paežerių dvaro festivalio koncertas

2012 07 04

 

Giesmių giesmelės šventė Panevėžio evangelikų liuteronų bažnyčioje

 

2012 05 05

 

Konkurso “Rašome Donelaičiui” finalas klojimo teatre “Gegnė”

 

2012 05 04

 

Sekmadienis po Velykų

 

2012 04 15

 

Seseriška Nordberg parapija šventė bažnyčios 50 m. jubiliejų

 

             Vasario 7-12 d. kunigas su žmona viešėjo Nordberg (Norvegija) parapijoje, kurioje visą savaitę vyko šventiniai renginiai.

 

 

Šventinės LELB Naujųjų Metų pamaldos Jurbarke

 

2012 m. sausio 7 d. prie Jurbarko bažnyčios