Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box:

 

2010 metai

 

LELB Naujų metų pamaldos Kintuose

 

 

             Sausio 2 d. Kintų liuteronų bažnyčioje (pastato pirminė paskirtis - parapijos žiemos bažnyčia ir konfirmantų ruošimo patalpos) vyko LELB Naujųjų metų sutikimo bendros pamaldos. Jose meldėsi, giedojo, klausė vyskupo M.Sabučio pamokslo ir priėmė Šv.Vakarienės sakramentą iš skirtingų parapijų suvažiavę tikintieji ir kunigai.  Pasibaigus šventinėms pamaldoms šeimininkai visus vaišino karšta žuvienės sriuba, o į namus imta skirstytis sugiedojus giesmę “Taigi imk mano ranką”.

 

 

KALĖDINIS KONCERTAS

 

 

                 Sausio 6 d. 18 val. į bažnyčią susirinko tiek žmonių, kad sėdimų vietų neliko nė vienos, o ir atneštų kėdžių neužteko. Tą vakarą Mindaugo Radzevičiaus vadovaujamas Česlovo Sasnausko choras miestui dovanojo kalėdinių giesmių koncertą. Renginį pradėjo ir vedė skaitovė Vida Mickuvienė. Koncerto metu buvo giedamos įvairių tautų kalėdinės giesmės, akomponavo  Beata Andriuškevičienė, birbyne grojo Darius Klišys. Dėl ligos koncerte nedalyvavo solistė Danguolė Beinarytė, bet choro vadovas pažadėjo, kad jai pasveikus tikrai dar bus surengtas koncertas, o kaip kompensaciją gausiai susirinkusiems klausytojams choras padovanojo dar vieną kūrinį.

 

Netektis

 

             “Mes esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus.” Fil 3,20

             Vasario 27 d. amžinybėn iškeliavo Bronius Dilba. Jo gedi dukra su šeima, sūnus, broils, sesuo. Bronius Dilba gimė 1938 m. kovo 19 d. Palaidotas Marijampolės naujose kapinėse.

 

Netektis

 

             “Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo” Heb 13,14

             Kovo 29 d., eidamas 69 metus, amžinybėn buvo pašauktas Vytautas Antanas Baranauskas. Jo gedi žmona, dvi dukros su šeimomis. Vytautas Antanas Baranauskas gimė 1940 m. gegužės 26 d. Pajiesio km, Prienų raj. Palaidotas Marijampolės naujose kapinėse.

DIDYSIS KETVIRTADIENIS

 

                 Didįjį ketvirtadienį kunigai vyskupo M.Sabučio kvietimu suvažiavo į Vilniaus bažnyčią, kur vyko Krizmos pamaldos. Šiose pamaldose kunigai atnaujino ordinacijos metu duotas kunigystės priesaikas, priėmė Šv.Vakarienės sakramentą.

             Po pamaldų drauge buvo nueita į Vilniaus universitetą, kur buvo apžiūrėtas M.Mažvydo Katekizmo originalas. Šiuo metu yra žinomi tik du šios knygos egzemplioriai, iš kurių vienas yra Vilniuje, o kitas - Torunės (Lenkija) universitete. Vilniaus universitete saugomas Katekizmas į Vilnių buvo parvežtas iš Odesos (Ukraina) 1957 m. Prie eksponuojamo Katekizmo originalo buvo sugiedota giesmė ir nusifotografuota. Dar vienai bendrai nuotraukai buvo sustota ir prie K.Donelaičio paminklo.

 

 

             Po pietų pertraukos tądien dar vyko ir kunigų konferencija. 

 

...Prikėlė iš numirusių mūsų Viešpatį Jėzų, paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums nuteisinti. (Rom 4,24b-25)

 

Mielieji Kristuje,

 

Mirtis ir tamsybė daugeliui žmonių kartų kėlė baimę ir neviltį. Mėginimas įveikti šią baimę savo pastangomis – protu, vaizduote, aukojimais – neatitraukė mirties iš gyvųjų pasaulio. Teisumo siekimas virsdavo saves apgaule ir įvesdavo į dar didesnę kančią bei nusivylimus. Nes, kad ir ką žmonės mėgindavo daryti, susidurdavo su ta pačia nuodėme ir ta pačia neviltimi.

 

Ačiū Dievui – Jis nepaliko žmonijos merdėjimui ir tamsai, bet siuntė savo vienatinį Sūnų, kad šis taptų permaldavimo auka ir mirties nugalėtoju! Paulius mums tą nusako nuostabiais žodžiais: paaukotą dėl mūsų nusikaltimų ir prikeltą mums išteisinti. Todėl Velykos yra kiekvieno krikštyto žmogaus šventė, nes vieninteliame Kristuje mūsų viltis – juk visas Jo darbas yra įvykdytas dėl mūsų. Džiaugdamiesi Velykų žinia ir drauge tardami: „Jis tikrai prisikėlė!“, mes džiugaujame, kad Viešpats maloniai priėmė bei pakvietė mus būti Jo pergalės dalininkais. Tad Velykos – Jėzaus Kristaus Prisikėlimas – nėra tik istorinis įvykis. Tai – mūsų įvykis, mūsų dalis. Sutaikymas su Dievu, pergalė prieš mirtį ir pragarą – mūsų tikrovė.

 

Prisikėlęs Viešpats, kuris gyvena savo Bažnyčioje, lydi tikinčiuosius kelyje į jiems priruoštus namus. Kai kada krikščionys suglumę stebi pasaulį ir save pačius – nuodėmė ir tamsa vis dar gyvuoja ir net siautėja, pažeisdama gyvenimus, sielas ir kūnus. Bet čia mūsų sąžinės turėtų rasti atsakymą – juk mes dažnai gyvename taip, lyg Dievo nebūtų. Kaip dažnai mes priimame svarbius sprendimus ir teisiame savo artimą, lyg būtume patys šio pasaulio viešpačiai, o Kristus – likęs kape. Kaip dažnai mielai vykdome savo ir šio pasaulio valią, trokštame šio pasaulio teisybės, pamiršdami Dievo valią ir Jo teisybę.

 

Linkiu, kad mums Prisikėlimo žinia būtų didžiausio džiaugsmo šaltinis, o Jo Žodis ir Sakramentai, per kuriuos mūsų gyvenimai atnaujinami, – kasdienė duona. Linkiu, kad su pasitikėjimu pavestume Dievui visus savo kelius, prisimindami, kad Jis yra Gyvasis ir Amžinasis, pats saves nepagailėjęs dėl mūsų ir mus pamilęs. Tad pasilikime Jo meilėje!

 

Su Viešpaties Prisikėlimu!

 

Mindaugas Sabutis

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas

 

 

Motinos diena

 

             Gegužės 2 d. rytą po varpo dūžių ir širdies maldos pamaldas bažnyčioje pradėjo vaikai eilėmis ir giesmėmis, kurias tądien skyrė savo mamoms.

 

 

             Sekmadienio pamaldose, pirmiausia, mintys ir maldos buvo apie ir už motinas, tačiau kartu prisiminta bei melsta už po karo ir sovietmečio atsikūrusią Marijampolės evangelikų liuteronų parapiją, kuri įžengia į dvidešimtuosius savo gyvavimo metus ( 1990 m. gegužės 5 d. 12 val. pirmosios pamaldos įvyko L.Narušienės namuose).

             Vakare į Motinos dienai skirtą koncertą žmones į bažnyčią dar kartą sukviečia mišrus Šešupės choras ir jo vadovas Pranas Pavilionis. Koncerto metu skamba giesmės ir dainos apie motinas.

 

 

Giesmių giesmelė 2010

 

             Gegužės 8 d. Marijampolės parapijos vaikų ir jaunimo ansamblis dalyvavo tradicinėje Lietuvos evangeliškų bažnyčių vaikų ir jaunimo chorų bei ansamblių giesmių šventėje Vilkyškiuose. Šiai šventei vaikus paruošė vadovė Frida Lokomina.

             Į šventę suvažiavo iš 14 skirtingų parapijų chorai, ansambliai, solistai bei orkestrai. Po daugiau kaip tris valandas trukusios šventės dalyviai drauge papietavo, o vėliau dar aplankė Martyno Jankaus muziejų, Bitėnų kapinaites, Rambyno kalną.

 

 

Č.Sasnausko choro koncertas

 

             Šiais metais jau antrą kartą į bažnyčią klausytojus sukviečia Česlovo Sasnausko choras. Gegužės 12 d. 18 val. koncertą pradėjo mecosopranas Jurgita Šalčiūtė, jai  pianinu akompanavo Mindaugas Radzevičius, birbyne - Darius Klišys. Koncertą toliau tęsė Č.Sasnausko choras, kuriam dirigavo choro meno vadovas Mindaugas Radzevičius, akompanavo Dainius Kepežinskas. Programoje skambėjo Johannes Brahms “Meilės dainos - valsai”, kitų užsienio atlikėjų ir lietuvių kompozitorių kūriniai.

 

 

Mokyklos - darželio “Želmenėliai” koncertas

 

             Mokyklos - darželio jaunučių choras “Želmenėliai” gegužės 24 d. padovanojo koncertą “Pavasario aidai”.

 

 

Ansamblio “Reversio” koncertas

 

             Gegužės 26 d. bažnyčioje skambėjo XVIII a. Paryžiaus muzika, kurią atliko Darius Klišys (birbynė) su dukra Gaja Klišyte (išilginė fleita) ir Mindaugas Radzevičius

(klavesinas)

 

 

 

Tolminkiemis

 

             Gegužės 29 d. kartu su K.Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus nariais vykome tvarkyti Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos aplinkos. Čia nuo 1743 m. iki pat savo mirties 1780 m. vasario 18 d. gyveno ir dirbo liuteronų kunigas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Kunigo rūpesčiu Tolminkiemyje 1747 m. buvo perstatyta, o 1764 m. pastatyta nauja klebonija, 1756 m. gegužės 28 d. padėtas kertinis akmuo, o tų pačių metų pabaigoje jau pašventinta pastatyta naujoji bažnyčia. Tais pačiais metais buvo pastatytas ir naujas mokyklos pastatas, o 1764 m. savo lėšomis pastatyti kunigų našlių namai. Tolminkiemyje buvo parašytas žymusis literatūros klasiko kūrinys - poema “Metai”.

             Tądien taip pat buvo sustota ir Lazdynėliuose, kur 1714 m. sausio 1 d. gimė K.Donelaitis.

 

 

 Šv.Trejybės ir konfirmacijos šventinės pamaldos

 

             Gegužės 30 d. keturi jaunuoliai Šv.Trejybės pamaldose tapo visateisiais bendruomenės nariais. Jiems pirmą kartą buvo suteiktas leidimas priimti Šv.Vakarienės sakramentą po to, kai jie išpažino savo krikščioniškąjį tikėjimą ir pasižadėjo toliau gyventi pagal šį tikėjimą.

 

 

             Po šventinių pamaldų konfirmantai prie bažnyčios pasodino ąžuoliuką.

 

 

“Šešupės” 40-mečio koncertas

 

             Mišrus choras “Šešupė” 40-mečio proga gegužės 30 dieną surengė koncertą, kuriame taip pat dalyvavo Vokietijos Leichlingeno miesto vyrų choras “Kvartet”.

 

 

Giesmių šventė Žeimelyje

 

 

             Birželio 5 d. pirmą kartą giesmių šventė surengta Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kodėl Žeimelyje? Šie metai bendruomenei yra ypatingi. Prieš 470 m. Žeimelyje buvo pastatyta pirmoji medinė evangelikų liuteronų bažnyčia. Kartu ši giesmių šventė buvo skirta paminėti Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmetį, o taip pat ir LEBMS penkiolikos metų sukaktį. Į Žeimelį tądien susirinko 11 chorų ir du orkestrai iš skirtingų liuteronų ir reformatų bažnyčių. Pati giesmių šventė šįkart buvo kiek kitokia, nes visi chorai buvo įtraukti į bendras šventines liturgines pamaldas.

 

Svečiai iš Vokietijos

 

             Birželio 9 d. Virbalio, Vištyčio ir Marijampolės parapijas aplankė svečiai iš Vokietijos Šiaurės Elbės bažnyčios kun. V.Thiedemann ir kun. C.Hunzinger. Pirmą kartą Lietuvoje viešinti kun. C.Hunzinger, kuri šiuo metu yra atsakinga už ryšius su mūsų ir kitomis Baltijos šalimis, lydima kun. V.Thiedemann susipažino su liuteronų parapijomis.

 

 

 

Šv.Krikšto sakramentas

 

 

             Šv.Krikšto sakramentu į Dievo vaikų tarpą 2010 m. liepos 4 d. buvo priimta Gabija Emilija Ružaitytė.  

 

Šeimos šventė

 

 

             Liepos 17 d. pavakary bažnyčioje vyko šeimos, o jei tiksliau giminės šventinės pamaldos, kurių metu buvo konfirmuotas Povilas Strazdauskas. Tose pačiose pamaldose į Dievo šeimą per Šv.Krikšto sakramentą buvo priimtas Ąžuolas Motiejus Strazdauskas.

 

 

KITAS PUSLAPIS