Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box:

 

XVIII a. pab. – XX a. pr. istorinė krašto situacija ir Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, joje tarnavę kunigai

 

XVIIIa. pab. Marijampolėje gyveno apie 360 žmonių (vienuolyno jurisdika nepriklausė). 1782m. sudarytame Prienų seniūnijos inventoriuje tarp surašytų Marijampolės miestelio gyventojų yra įrašytos ir 7 vokiečių šeimos, tai Vilniaus gatvėje gyvenusių Mikalojaus Michalovskio (batsiuvio), Pilypo Olštyno, Andriaus Lango (staliaus), Fridricho Lango, Pašešupio g. - Jono Cyglerio (odininko) bei sklypuose prie užtvankos - Fridricho Šilerio (audėjo) ir Jokūbo Rederio (malūnininko).

1795m. trečiąjį kartą padalyta Lietuvos – Lenkijos valstybė nustojo egzistuoti ir Marijampolė su visa lietuviškąja Užnemune atiteko Prūsijai. Marijampolės miestas tapo Naujosios Prūsijos pavieto centru Baltstogės departamente. Kadangi valdžios skaičiavimais amatininkų labai trūko, buvo viliojami amatininkai iš Vokietijos. Iki 1799m. kovo mėn. į Baltstogės departamento pavietus atsikėlė 97 meistrai su šeimomis ir mokiniais (368 asmenys), daugiausia iš Viurtenbergo ir Marienburgo; šiek tiek atvyko ir iš Rusijos. Kai kurie iš jų, galima manyti, kad įsikūrė ir Marijampolėje.

Prūsijai pralaimėjus karą, 1807m. nuo jos atskirta visa lietuviškoji Užnemunė, kuri prijungta prie prancūzų suformuotos naujos Varšuvos kunigaikštystės. 1807m. gegužės 22d. Napoleonas pasirašė kunigaikštystės konstituciją, kuria panaikino baudžiavą. Teritorija buvo padalyta į 6 departamentus, o visi gyventojai įstatymiškai sulyginti. Marijampolės pavietas priklausė Lomžos departamentui.

Po 1815m. balandžio 21d. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos pasirašyto dekreto ir 1815m. gegužės 2d. Vienos kongreso nutarimo Varšuvos kunigaikštystė pertvarkyta į Rusijos imperijai faktiškai pavaldžią Lenkijos karalystę, kurią valdė Rusijos imperatorius per savo vietininką. Marijampolės pavietas atsidūrė Augustavo vaivadijoje, kurios centras buvo Suvalkai.

Kvietiškio dvare, kuriam priklausė Marijampolės miestas, 1807 - 1845 m. gyveno apie 10 vokiečių šeimų (E.Bellnar, Ch.Henner, Schwaigel, F.Kraus, H.Pecold, K.Fischer, H.Ekkert, N.Aschambort, A.Reynald, A.Reymont).

 

1835m. miesto šiaurinės dalies planas

 

1819m. yra Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos pradžia, kuomet Marijampolės evangelikai įteikė vyriausybės komisijai Varšuvoje prašymą leisti įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Prašymas buvo patenkintas, o kol bus pastatyta bažnyčia, parapijai buvo atiduotas į šiaurę nuo miesto 1804 ar 1805 metais Prūsijos vyriausybės statytas sandėlis (magazinas) kariškiams, kuris vėliau jiems pasirodė nebereikalingas. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šis sandėlis stovėjo toje pat vietoje, kur šiandien stovi dabartinė ev. liuteronų bažnyčia. Tačiau XIXa. antrojo dešimtmečio pabaigos – trečiojo dešimtmečio pradžios Marijampolės šiaurinės dalies planas rodo, kad sandėlis stovėjo ne dabartinės bažnyčios vietoje, o kelio į Kauną rytinėje pusėje. Po kai kurio laiko dėl šio sandėlio buvo ginčijimasi ir evangelikai turėjo mokėti nuomą. Minima nuoma tikriausiai buvo Marijonų vienuolynui už žemę (30 auksinių per metus). Šią nuomą iš pradžių mokėjo Prūsijos valdžia, kuri ir pastatė šį sandėlį Marijonų vienuolynui priklausiusioje žemėje, vėliau, sandėlį atidavus evangelikams sutartis buvo sudaryta tarp evangelikų ir vienuolyno (30 auksinių per metus). Tačiau prašymas po prašymo ir karalystės vietininkas Zajonečka buvo priverstas kreiptis į Rusijos carą Aleksandrą I, kuris sklypą su sandėliu malonėjo padovanoti parapijai.

Pirmieji parapijos tarybos nariai tuo laiku buvo šie:

1) Karolis Dovydas Trapas (Trapp), vaistininkas ir vaistinės savininkas, minimas buvusio prezidento Kazio Griniaus atsiminimuose,

2) Kristijonas Setleris, vario kalvis,

3) Jonas Dykas, batsiuvys,

4) Jonas Krauzė, skrybėlių dirbėjas.

1821 metais buvo nutarta minėtam sandėliui pristatyti bokštą. Stropiai imtasi darbo. Už surinktas aukas per kelis mėnesius bokštas buvo pastatytas. Tarybos narys K.Setleris (vario kalvis) nemokamai nukalė pirmajam bokštui kupolą. 1822 metais maldos namai (jau su bokštu ir kupolu) buvo pašventinti, bet, kaip paminėta, be kunigo. Buvo sugiedota giesmė: “Ik čion Dievs gelbėjo mane”... Tarybos narys Trapas pasakė kalbą, buvo sukalbėta keletas maldų ir taip pasibaigė labai kukli, bet be galo didelį įspūdį padariusi šventė. Pradžioje pamaldas Marijampolėje laikė šie kunigai: Grabovskis iš Chmielovka, Trosinas iš Širvintų, Wamuras iš Malviškių ir Borkenhagenas iš Garliavos.

1824m. tarybos narys Trapas įteikė carui Aleksandrui I prašymą, kuriame buvo prašoma valstybės pagalbos kunigo ir parapijos išlaikymui. Apie to prašymo įteikimą pasakojama tokia istorija. Caras keliavęs per dabartinės Marijampolės neapgyventus plotus. Tad, kad atkreiptų caro dėmesį, Trapas pasibalnojęs arklį ir jojęs. Staiga jis ir arklys įkritę į rūsį, kurių ten buvę gausu. Caras iš tiesų į tai atkreipė dėmesį ir, priėmęs jau supurvintą prašymą, pareiškė, kad jis tikrai būsiąs patenkintas. Caras davė vienkartinę pašalpą - 10.000 lenkiškų zlotų ir kas metai - po 1.300 zlotų. Parapija pasižadėjo antra tiek sudėti. Tokiu būdu parapijos metų biudžetas buvo 2.600 lenkiškų zlotų, iš kurių 2.000 per metus turėjo gauti kunigas, kantorius - 300 ir zakristijonas - 100. Kas liko turėjo būti sunaudota mažiems bažnyčios remontams.

1829(31) metais Marijampolės parapijos pirmuoju kunigu buvo paskirtas  teologijos kandidatas Karlas Heinrichas Lange, kuris čia kunigavo iki 1848(9) metų. 1834m. sausio 17 d. kunigas Lange kreipėsi į Marijampolės apskrities komisarą, prašydamas leidimo medinės klebonijos statybai pačiuose šiauriniuose miesto sklypuose, Skerstukais vadintame plote. Pagal vieną variantą pastatas turėjo iškilti priešais bažnyčią Peterburgo gatvės vakarų pusėje, pagal kitą - arba klebonija, arba bažnyčia - Peterburgo gatvės rytų pusėje. Klebonija su ūkiniu pastatu buvo pastatyta tais pačiais metais (1834m.) Peterburgo gatvės vakarų pusėje - priešais bažnyčią, o naujoji bažnyčia turėjo būti statoma tame pačiame sklype, kur stovėjo senoji, tačiau už jos - galu į gatvę. Senoji bažnyčia turėjo būti nugriauta.

 

 

                 1841m. bažnyčios altoriaus projektas      

 

 

1835m. evangelikų liuteronų bažnyčios projektas                  

 

1835m. Karolis Kaminskis (apskrities statybininkas) parengė evangelikų liuteronų bažnyčios projektą. Pastatas turėjęs būti statomas šalia senosios bažnyčios, tik galu į gatvę. Tai buvo klasicistinės architektūros bebokštis statinys. Kažkodėl tais pačiais metais projektas pakoreguotas, šiek tiek keičiant pastato stogą (projektą pataisė K.Kaminskis ir S.Kozlovskis). Bažnyčios altorius suprojektuotas tik 1841m.

Manoma, kad mūrinė evangelikų liuteronų bažnyčia pradėta statyti dar 1835 metais, kai buvo parengtas ir pakoreguotas jos projektas, bet įrengimo darbai užtruko iki 1841m. Nurodoma, kad bažnyčią fundavo Seirijų Radvilos, kurie buvo evangelikai reformatai, o taip pat prie statybos prisidėjo ir valdžia, skirdama 2700 rb. pašalpą bei Kvietiškio dvaro valdytoja O.Sapiegienė, davusi 200000 plytų.

Naujoji bebokštė liuteronų bažnyčia buvo pastatyta šiek tiek į pietus nuo pašto stoties, bet ne rytinėje Peterburgo gatvės pusėje, kaip anksčiau sumanyta, o vakarinėje - tarp sklypo gilumoje tuo metu jau buvusios medinės klebonijos ir gatvės. Pastatas iškilo galu į gatvę. Kadangi toje vietoje Peterburgo gatvė darė nedidelį posūkį, tai, tiek atvykstant iš Kauno, tiek išvykstant iš Marijampolės centro į Kauną, bažnyčia buvo matyti, todėl tapo svarbiu miesto šiaurinės dalies akcentu. Tikriausiai tuo pačiu metu buvo pastatytas šalia bažnyčios, tik lygiagrečiai su gatve, mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas. Naujoji bažnyčia pirmą kartą nurodyta Majerskio sudarytame 1843m. šiaurinės miesto dalies plane.

 

                 1843m. bažnyčios ir zakristijos projektas, padarytas K.Kaminskio

 

Jau 1841m. Marijampolėje pradėjo veikti evangelikų liuteronų mokykla, kurią tais metais lankė 34, o 1844m. - 16 vaikų. Šios mokyklos įsteigimas sutapo su naujos bažnyčios pastatymu.

1842m. Marijampolėje surašyti 2997 gyventojai, jų tarpe - 233 evangelikai. 1844m. - 199 evangelikai. 1851m. – 157 (25 šeimos) vokiečių tautybės, jie buvo “atvykę iš Prūsijos”, vertėsi amatais ir žemės ūkiu.

             Evangelikams liuteronams, kaip ir stačiatikiams, žemė kapinėms buvo paskirta Liudvinavo gatvėje, šalia jų 1846m. čia įrengtos ir katalikų naujosios kapinės, kurios netrukus buvo apjuostos akmens ir plytų tvora.

1849 – 72 (70) m. antruoju parapijos kunigu paskirtas David Bergmann.

1850m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą - varpinę. Šis klasicistinės architektūros bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo gatvės. Dėl to bažnyčia priartėjo prie gatvės, tapo vienintele Marijampolės vertikalia dominante. Ji gerokai praturtino gatvės perspektyvą ir centro vaizdą. Kartu su evangelikų mokykla ir greta buvusiais pašto stoties pastatais bažnyčia sudarė stilistiniu požiūriu gana vientisą kompleksą. Pagal kitus šaltinius bokštas pastatytas ne apie 1850m., o 1874 - 1893m.

1852m. evangelikų mokykloje mokėsi jau 32 mokiniai, 1854m. - 35, 1857m. - 43, o 1860m. - 73. 1865m., ruošiantis mokyklos remontui, mūrinis jos pastatas buvo išmatuotas (jis buvo 38,522,5 uolekties plane, 6,25 uolekties aukščio, skardos stogo, geros būklės, įvertintas 2570 rb.).

1858m. oficialūs duomenys rodo, kad Marijampolėje gyveno 3770 žmonių, iš kurių - 25 vokiečių tautybės, o 1860m. - 3864 gyventojai, vokiečių tautybės - 204.

Trečiuoju Marijampolės kunigu paskirtas Ratke (Radke), kuris čia kunigavo trumpiausiai: 1870(72) - 74m.

Ketvirtasis parapijos klebonas buvo Karlas Julius Pastenacis (Karolius Pasternacis?), kunigavęs 1874 - 1893m. Kaip teigia kai kurie šaltiniai būtent jam kunigaujant buvo pastatytas dabartinis bokštas, o ne 1850m. - tarnaujant D.Bergmann.

19 amžiaus 8 - 9 dešimtmečio sandūroje Marijampolės evangelikų liuteronų parapijoje buvo 3099 žmonės, jai priklausė trys filijos - Kalvarijos, Seirijų ir Vilkaviškio.

1892m. notaras Fabijanas Kocelis (Kocell) įregistravo turtingo pirklio Karlo Šteinbergo evangelikų liuteronų bažnyčiai dovanotą žemės sklypą.

Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu, kuris čia kunigavo nuo 1894m. iki 1941m., buvo Emilis Eichelbergeris (Ernst Alexander Eichelberger). E.Eichelberger gimė 1865m. liepos 8 dieną Lukšių k. (Naumiesčio aps.) miestiečio Gustavo Eichelbergerio šeimoje. 1885m. įstojo į Tartu universiteto Teologijos fakultetą, kurį baigė 1889m. ir buvo įšventintas kunigu. Iki 1892m. mokslas šiame universitete vyko vokiečių kalba.

 

 

                1895m. konfirmacijos lapas

 

E.Eichelbergerio dėka Marijampolės bažnyčioje buvo pastatyti ir įrengti balkonai, padidinta Kalvarijos bažnyčią, o 1926m. pastatyta mūrinė Pilviškių bažnyčia ir įkurta filija. Kunigas ne tik dirbo parapijoje, bet ir mokė tikybos bei vokiečių kalbos Rygiškių Jono gimnazijoje, dėstė Mokytojų seminarijoje. Kartu su tėvu gimnazijoje dirbo ir jo dukra Erna Eichelbergaitė, kuri čia, kaip ir tėvas, mokė vokiečių kalbos.

 

Mokytojų seminarijos dėstytojai 1925m.

 

Apie 1918m. parapijos tarybos nariais buvo Treinis, Klemm, Peter, Kwitschan, Gerulat. Tai byloja paveikslo, kuriame Bondas nutapė Marijampolės bažnyčią, antrašas. Šis paveikslas, kaip galima spręsti iš antrašo, buvo padovanotas kunigui Keller nuo parapijos tarybos ir parapijos narių Förster, Siskin, Manke.

1925m. Marijampolės valstybinėje Rygiškių Jono gimnazijoje mokėsi 9 evangelikai liuteronai, realinėje gimnazijoje - 34 liuteronai ir 1 reformatas. Mokytojų seminariją lankė 6 liuteronai. Iš viso Marijampolėje, o gal ir apskrityje, buvo 6337 mokiniai, iš kurių 141 berniukas ir 123 mergaitės -  vokiečių tautybės, o tarp juos mokiusių mokytojų buvo 5 vokiečių tautybės, bet 6 - liuteronų konfesijos.

1932m. be Rygiškių Jono, marijonų ir žydų gimnazijų bei mokytojų seminarijos veikė amatų ir žemės ūkio mokyklos, 24 komplektai pradinių mokyklų, tarp kurių minimos ir 2 vokiečių.

 

Naudota literatūra:

Miškinis A. Marijampolės miestas iki 1940: Istorija ir architektūra. – V.: Mintis, 1995.

Peckus V. Senoji Marijampolės gimnazija. – K.: Šviesa, 1992.

 

Parengė kun. V.Klesevičius ir V.Klesevičienė.

Marijampolė, 2000.

 

Galintys papildyti parapijos istoriją naujais faktais, nuotraukomis ar dokumentais prašome kreiptis adresu:

Kun. V.Klesevičius

Kauno 9

LT-68175 Marijampolė

Tel./Faks.: +370 343 53469

El. paštas:  vaidaskl@takas.lt