Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box:

Marijampolės evangelikų liuteronų parapijos gyvenimas

1936 – 1941 metais

 

Kas ir kaip vyko, kuo gyveno Marijampolės ev. liuteronų parapijos tikintieji paskutiniaisiais metais prieš karą, kai kunigu parapijoje dirbo E.Eichelberger, sužinome iš prieškarinio Lietuvos evangelikų laikraščio “Kelias”, kuris pradėtas leisti 1934m.

1936m. balandžio mėn. 12 dienos “Kelyje” rašoma, kad tuo metu Marijampolės ev. liuteronų bažnyčioje lietuvių kalba pamaldų laikoma lygiai tiek pat, kiek ir vokiečių kalba. Tuo metu iškyla lietuviškų giesmynų trūkumo problema. Jų būta nedaug ir tie patys gotišku šriftu. Tai netenkino jaunimo. Tad kiekvienoms pamaldoms buvo spausdinami atskiri giesmių lapeliai, tuo rūpinosi mokytojai O.Kelertas ir P.Blynovas.

1936m. kovo 8 d. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius, į kurį įstojo apie 20 narių. Sąjungos Centro Valdyba patvirtino tokią skyriaus vadovybę: pirmininku – O.Kelertą, vicepirmininku – F.Lorencą, kasininku – A.Turnevičių, sekretoriumi – A.Mitkų, švietimo ir kultūros vadovu – J.Kvederavičių ir jaunimo kuopelės vadovu – P.Blynovą. Skyriaus veiklos kryptis buvo vargingųjų šelpimas. Kiekvienas skyriaus narys turėjo užsiprenumeruoti “Kelią”.

1938m. vasario 13 dienos “Kelias” mini apie tolesnį Lietuvių Evangelikų Sąjungos skyriaus gyvavimą, kur, beje, užsimenama, kad 1936m. kovo mėn. buvo įsteigtas Lietuvių Evangelikų ir Reformatų Sąjungos skyrius. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad liuteronai ir reformatai, greičiausiai dėl pastarųjų mažumos, stengėsi nekurti atskirų skyrių, bet dirbti drauge. Tačiau straipsnyje paminima, kad veikla pagyvėja tik rugpjūčio mėn., kai sudaroma nauja skyriaus valdyba, kurios pirmininku tampa mokytojas Gimelis, sekretoriumi – Mitkus, kasininku – Turnevičius. Per penkis mėnesius sušaukiami net trys visuotiniai susirinkimai, kur sprendžiami įvairūs sąjungos reikalai. 1937m. spalio 17 dieną iš Kauno atvykęs kunigas profesorius Jakubėnas bažnyčioje laiko pamaldas lietuvių kalba. Po pamaldų evangelikų pradžios mokykloje įvyksta skyriaus narių visuotinis susirinkimas, kuriame pranešimą skaito Centro Valdybos atstovas mokytojas Jonušaitis. Minėtasis mokytojas dar vieną pranešimą apie centro ir skyrių veiklą bei sąjungos tikslus skaito 1938m. sausio 9 dieną. Pranešime nuskambėjo žodžiai, jog “lietuviai evangelikai turi būti savo tautos ir krašto mylėtojai, o ne svetimos valstybės gerbėjai. Visos Lietuvos evangelikų šventenybė turi būti: savo tauta, savo tikėjimas” jau byloja apie buvusią parapijoje įtampą tarp vokiečių ir lietuvių tautybės tikinčiųjų. Šio susirinkimo metu buvo išrinkta labdarybės sekcija, kuriai ėmė vadovauti Kvederavičienė, Aleknavičienė ir Štekertienė. Šios sekcijos tikslas - rūpintis vargingaisiais, neturtingais mokiniais ir ligoniais, kuriems reikalinga materialinė ar moralinė pagalba.

Skyriuje narių vis dar nedaug (apie 20), tačiau tikimasi ateityje būsiant daugiau, nes kaip užsimena rašantis autorius: “Marijampolėje yra ne 20 lietuvių evangelikų, bet kur kas daugiau”.

 

1938m. konfirmantų laida (kun. E.Eichelberg)

 

1938m. rugpjūčio 21 dienos “Kelias” praneša, kad 1938m. liepos 24 dieną Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje pamaldas lietuvių kalba laikė senjoras Gelžinis. Pamaldose dalyvavo daug žmonių ir bažnyčia buvo pilna. Pamokslas buvo pasakytas pagal 23 psalmės žodžius. Senjoras Gelžinis kalbėjo apie Viešpatį Dievą, kuris yra mūsų Ganytojas, kai kada mus vedantis nesuprantamais keliais, bet, juo pasitikint, Jo vedimas visada išeina į gera. Žmonės buvo raginami branginti iš tėvų paveldėtą tikėjimą, Dievo žodį, giesmes, maldas, nes tai yra didelis turtas. Neišsižadėti tėvų tikėjimo ypač buvo raginamas jaunimas.

1939m. sausio 29 dienos “Kelyje” aprašoma 1938m. gruodžio 25d. Kalėdų šventė, suruošta Marijampolės evangelikų liuteronų pradžios mokyklos mokiniams. Ši šventė įvyko Petro Armino pradžios mokyklos salėje, kuri buvo pilnutėlė prisirinkusių mažųjų ir svečių. Mokytojas Gimelis pasveikino visus susirinkusius linkėdamas nuoširdžiai pajusti Kalėdų džiaugsmą širdyje. Vėliau mokiniai, vadovaujami mokytojo Gimelio, suvaidino du Kalėdinius spektaklius. Užžiebus salėje eglutės žvakutes, mokyklos mokinių choras, diriguojamas mokytojo Krygerio, pagiedojo 4 Kalėdų giesmes.

 

Evangelikų pradžios mokyklos mokiniai po kalėdinio vaidinimo

(mokyt. A.Gimelis ir A.Krygeris), 1938m. gruodžio 25d.

 

Dvi mokinės, išmokytos mokytojos Karalienės, parodė scenos judesio vaidinimą. Mažieji deklamavo eilėraščius. Ypač vaikus nudžiugino “Kalėdų Senelis”, kuris jiems išdalino dovanėles. Šioje šventėje dalyvavo ir Pradžios mokyklų inspektorius Jarumbavičius. Šventė įvyko mokyklos vedėjo Gimelio, LES Marijampolės skyriaus moterų sekcijos pirmininkės Kvederavičienės ir tėvų komiteto pirmininko Grėnerto dėka.

1939m. gegužės 21 dienos “Kelyje” džiaugiamasi, kad iki tol Marijampolėje buvus tik dviem evangelikam mokytojam, dabar prisidėjo dar keturi, tačiau keli jų laikinai išsikėlė į apskritį pavaduoti kitų mokytojų. Tikimasi, kad ateityje evangelikai mokytojai bus paskirstomi ten, kur daugiausia yra mokinių evangelikų. Lietuviai parapijiečiai nuolat rūpinasi, kad dažniau būtų laikomos pamaldos lietuvių kalba. Jie daro žygius, kad šis prašymas būtų patenkintas. Atrodo ne veltui, nes gegužės 14 dieną pamaldas evangelikams kariams ir visuomenei laiko kunigas P. Dagys. Pamaldose giedojo Kauno parapijos lietuvių choras, vadovaujamas R. Kopo. Į pamaldas susirinko pilnutėlė bažnyčia. Po pamaldų mokytojas Gimelis ir ponia Kvederavičienė nuoširdžiai padėkojo svečiams už apsilankymą, vildamiesi, kad ir ateityje nebus užmiršti.

Marijampolės parapijai, kaip pamini straipsnio autorius, tuo metu priklausė apie 3000 parapijiečių, kurių pusė buvo lietuviai, tad nenuostabu, kad lietuviai parapijiečiai ieško būdų klausyti pamaldas lietuvių kalba.

1939m.  liepos 9 dienos “Kelias” informuoja, kad liepos 2 dieną šaulių klubo patalpose įvyko liet. evangelikų susirinkimas, kuriame vietos ir centro atstovai perskaitė pranešimus apie evangelikų organizavimosi reikalus. Pranešta ir apie baigiamą statyti parapijos didžiąją salę.

1939m. liepos 16 dienos “Kelyje” aprašoma parapijos šventė. Birželio 29d., Petro ir Povilo dieną, Marijampolės parapija šventė savo įkūrimo 120 metų jubiliejų. Šventėje dalyvavo kun. Višeropas iš Kauno ir kun. Stanaitis iš Jurbarko. Liturgiją pravedė vietos klebonas Eichelbergeris, o pamokslus abiejomis kalbomis pasakė kunigai Višeropas ir Stanaitis. Bažnyčioje buvo daug ir iš toliau atvykusių žmonių. Pamaldose giedojo vokiečių choras. Šiai progai buvo suremontuota ir pagražinta bažnyčia iš išorės ir iš vidaus. Šį straipsnį rašęs parapijietis prisiminė ir tai, kad Marijampolės klebonas Eichelbergeris neseniai atšventė savo ordinacijos - įšventinimo kunigu - 50 metų jubiliejų. Taigi parapija turėjo dvi šventes. Ta proga skaitytojams buvo pateikta ir Marijampolės parapijos kronika.

1939m. liepos 12d. “Kelyje” rašoma apie jau baigtus bažnyčios ir klebonijų dažymo darbus. Tačiau užsimenama, kad remontui savų lėšų neužteko, reikėjo papildomai rinkti aukas, bet ir jų neužteko visoms išlaidoms. Šaligatvis taip ir liko nepergįstas.

Šį straipsnį rašęs parapijietis iškelia ir kelis, jo nuomone, skaudžius klausimus, kurie turėtų būti išspręsti ir sutvarkyti kiek kitaip. Pirmiausia, antrųjų parapijos namų (kanterijos) naudojimas. Šie namai, kaip parapijos nuosavybė, autoriaus manymu, turėtų būti naudojami tik bažnytiniams reikalams: konfirmantų mokymui, sekmadienio mokyklai (kurios, deja, nėra) ir choro repeticijoms. Dabar čia prieglaudą suradusios organizacijos, kurios su evangeliškumu nieko bendro neturi. Jam nesuprantama ir nesuderinama su bažnytiniais reikalais ir “Kaffeekreuzchen”. Tai rūpi tik mažai asmenų grupei, kurie beje nuoširdžiai ir rūpestingai globojami ir remiami. Tokie reiškiniai, anot autoriaus, meta šešėlį visos parapijos gyvenimui. Parapijiečiai mokesčius moką labai nenoriai ir tik būtino reikalo prispirti. Kunigo patarnavimai labai brangūs. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skirta konfirmantų mokymui. Autorius su nuoskauda prisimena, kad šiais metais vokiškai kalbančių konfirmacija buvo atlikta labai iškilmingai, o lietuvių - labiau negu kukliai. Nenuostabu, nes pastarųjų yra mažiau, bet juk kiekvienas nori, kad jų vaikas būtų taip pat iškilmingai įžegnojamas, kaip ir kiti. Vokiečių kalbos nemokėjimas nedaro jokių kliūčių “iškalti” kelis katekizmo punktelius, kad jau toksai galėtų būti konfirmuojamas. Tokios konfirmacijos žalingumas evangeliškumui, kaip mano autorius, turėtų būti išaiškintas tų, kuriems tai priklauso.

Straipsnio autorius nepatenkintas ir tuo, kaip išspręstas lietuviškų pamaldų klausimas. Tokios pamaldos kunigo laikomos trečią mėnesio sekmadienį ir kantoriaus skaitomos ketvirtą, bet didžiųjų švenčių metu pamaldos visada laikomos tik vokiečių kalba. Šis pasipiktinimas ne be reikalo, nes  parapijiečių, kurie nesupranta lietuvių kalbos vos keletas, o vokiečių kalbos nemokančių yra šimtai. Tad kur semtis dvasiai peno per didžiąsias šventes? – klausia autorius. Kad evangelikai nėra susipratę, kad dažnas nueina klaidingais keliais, kaip teigia autorius, nieko čia keisto, nes tam sudaromos sąlygos, kurios jaunimą ne traukia, o stumte stumia į svetimųjų glėbį.

Straipsnyje iškeliama ir bažnytinio choro problema. Choras gieda tik vokiškai.

Parapijiečiai labai apsidžiaugė, kai išgirdo, kad pamaldas vieną kartą į mėnesį laikys kariuomenės kapelionas kun. Dagys.

1939m. rugpjūčio mėn. 27 d. Marijampolėje lietuviams pamaldas laikė kun. Felgendrejeris ir kun. Dagys. Pamaldų metu giesmes ir keletą Bethoveno kūrinių pagrojo vietinės įgulos kariškas orkestras. Į pamaldas žmonių buvo prisirinkusi pilna bažnyčia. Tik keletas jaunuolių, kai kun. Felgendrejeris pradėjo laikyti pradžios liturgiją, demonstratyviai nulipo nuo balkono ir išeidami sukėlė nemaža triukšmo. Prie bažnyčios žmonėms taip pat teko klausytis jaunųjų raginimo neiti į bažnyčią.

Pagaliau 1939m. spalio mėn. 29 d. įvyko L. E. Sąjungos Marijampolės skyriaus narių susirinkimas dėl bažnytinio lietuvių evang. choro steigimo, kuriame nutarta chorą steigti, ir choristais užsirašė keliolika asmenų. O lapkričio 5 d. choras jau pradėjo darbą ir repeticijos vyko miesto pradž. mokyklos Nr.3 patalpose.

1939m. spalio mėn. 31 d. 18 val. evang. liut. bažnyčioje Reformacijos šventės proga vyko pamaldos lietuvių kalba, kuriose kun. Felgendrejeris pasakė pamokslą. Bet ir šių pamaldų metu neapsieita be trukdymų.

Marijampolės parapijoje ir toliau nepaisoma Konsistorijos išleisto aplinkraščio dėl parapijų patalpų naudojimo. Patalpos toliau naudojamos su ev. liut. bažnyčia nieko bendra neturinčių organizacijų reikalams. Kaip pastebėta, tam tikromis dienomis (per savaitę kelis kartus) ten renkasi mokyklinio amžiaus vaikai, kurie dainuoja ne lietuviškas dainas, o tai su tikyba nieko bendro neturi.

Šio straipsnio autorius iškelia ir klausimą, kodėl gi švietimo vadovybė nesirūpina evangelikams dėstoma tikyba Mokytojų seminarijoje. Jam nesuprantama, kad būsimieji Lietuvos mokytojai, kurie auklės ir mokys būsimas kartas, mokinami tikybos vokiškai. Kaip gi jie tada mokys kitus ir ką turi daryti tie, kurie vokiškai nemoka?

1939m. lapkričio mėn. 12d. Marijampolės bažnyčioje buvo laikomos dvejos pamaldos. Iš ryto vokiečiams laikė kun. Eichelbergeris, vėliau lietuviams laikė kun. P.Dagys. Nors tvirtinama, kad Marijampolėje evang. lietuvių nedaug, bet į lietuvių pamaldas susirinko žymiai daugiau, negu į vokiečių. Lietuvių kalba laikomų pamaldų metu giesmes grojo Marijampolės įgulos karo orkestras. Pamoksle kun. Dagys iškėlė visiems taip svarbų vokiečių išsikėlimo klausimą, paaiškindamas, kad Lietuvoje niekas evang. nepersekioja ir nepersekios. Bet tie, kuriems nebrangūs jų tėvų ir kūdikių kapai, jų gimtieji namai ir ši brangi žemė, kurioje išvydo pasaulį ir patyrė gyvenimo džiaugsmą bei vargus, tie, kurie negirdi šios tėviškės balso, tie visi gali išvykti.

1939m. gruodžio 10 d. Marijampolės ev. liut. bažnyčioje vėl pamaldas laikė kar. kapel. kun. P.Dagys. Nežiūrint šalto oro ir blogų kelių, pamaldose dalyvavo gausus būrys parapijiečių, kurie įdėmiai klausėsi pamokslo ir liturgijos, kurią paįvairino vietos kariuomenės įgulos orkestras, grodamas visas giesmes ir keletą įžymiųjų kompozitorių bažnytinės muzikos kūrinių. Kun. P.Dagio laikomos kas antrą mėnesio sekmadienį pamaldos lietuvių kalba, nepaisant įvairių trukdymų, susilaukia vis didesnio marijampoliečių pritarimo.

Po pamaldų vietos šaulių kuopos patalpose įvyko Liet. Ev. Sąjungos Marijampolės skyriaus narių visuotinis susirinkimas, į kurį bene pirmą kartą buvo taip gausiai susirinkta. Susirinkimą pradėjo skyriaus valdybos pirmininkas mokyt. A.Gimelis, pakviesdamas į prezidiumą kun. P.Dagį, sekretoriauti - A.Mitkų. Mokyt. A.Gimelis perskaitė pranešimą, kuriame nurodė sunkias darbo sąlygas. Iki šiol narių skyriuje būta nedaug. Pradėjus parapiją lankyti kun. Dagiui, nariai pradėjo rodyti didesnį susidomėjimą lietuvių evang. klausimais. Iškilo reikalas organizuoti lietuvių evang. bažnytinį chorą, kuris paįvairintų pamaldas. Skyriaus valdybai pavyko suburti apie 20 asmenų, ir, vadovaujant mokyt. Krygeriui, prasidėjo choro repeticijos. Prie choro sudarymo prisidėjo Mokytojų seminarijos ir R.J. Mergaičių gimnazijos auklėtinės, cukraus fabriko, kalėjimo bei kitų įstaigų tarnautojai ir laisvų profesijų asmenys. Mokyt. A. Gimelis teigė, kad Marijampolėje esama ir daugiau evang. tarnautojų, kurie, prisidėję prie skyriaus, galėtų jo veikimą žymiai sustiprinti, bet atrodo, kad šis darbas jiems yra svetimas. Skyrius nusprendė pavasarį surengti loteriją, kurios pelnas būtų panaudotas beturčiams šelpti.

Po pranešimo kun. Dagys skaitė paskaitą apie Reformaciją, kur prelegentas įdomiai ir vaizdžiai išdėstė Reformacijos esmę, jos priežastis, plitimą ir teigiamas pasekmes lietuvių tikybiniam bei kultūriniam gyvenimui. Po paskaitos kun. Dagys perskaitė pranešimą, iškeldamas vokiečių repatriacijos klausimą. Buvo ir vėl pageidaujama, kad kun. Dagys dažniau lankytų parapiją, nes jo paskaitomis ir pranešimais parapijiečiai labai domisi. Po kun. Dagio pranešimo p. Kvedaravičienė kreipėsi į ponias, prašydama aukomis ir darbu prisidėti prie rengiamo krikščioniško labdarybės vakaro. Susirinkimui besibaigiant, įsirašė keliolika naujų narių ir daugumas narių užsiprenumeravo “Lietuvos Evangelikų Kelią”.

              Štai tokias, nors negausiais bei nepilnas, kartais net ne visai objektyvias, bet kartu taip reikalingas Marijampolės parapijos istorijos detales sužinome iš prieškarinio Lietuvos evangelikų “Kelio”.                                                               

             Paskutiniuoju parapijos pirmininku prieš karą, kaip teigia parapijos narė M.Frėlichaitė, buvo Gustavas Šumanas (1890-1976), kuris kartu su žmona yra palaidotas Marijampolės senose kapinėse.

  Į Marijampolės parapiją atvykdavęs laikyti pamaldų kunigas Petras Dagys 1944 metais pasitraukia į Švediją, vėliau į JAV, o parapijos kunigas E.Eichelbergeris jau 1942m. išvyksta į Klaipėdą, vėliau pasitraukia į Vokietiją.

1940m. Marijampolėje veikė Lietuvos vokiečių kultūros sąjungos skyrius. Tais pačiais metais 1940m. birželio 15d. Lietuvos valstybė buvo jau okupuota Raudonosios armijos ir prievarta prijungta prie Sovietų Sąjungos. Dalis parapijiečių 1941m. pradžioje repatrijavo į Vokietiją, dalis buvo prievarta ištremti į Sibirą. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta, apgriauta, suniokotas bažnytinis turtas, nuo bokšto nuimtas kryžius ir varpas, o karo metu pataikius sviediniui į bažnyčios bokštą, pastarasis sugriautas. Bažnyčia, jos turtas ir žemė buvo nacionalizuoti. Pati bažnyčia buvo paversta grūdų sandėliu, vėliau - sporto sale, prie kurios buvo pristatytas dar ir baseino priestatas. Kunigo name įsikūrė J.Jablonskio vidurinės mokyklos pradžios klasės.

 

Naudota literatūra:

Lietuvos evangelikų kelias. – 1936 m. balandžio 12 d. – 1939 m. gruodžio 25 d.

 

Parengė kun. V.Klesevičius ir V.Klesevičienė.

Marijampolė, 2000.

 

Galintys papildyti parapijos istoriją naujais faktais, nuotraukomis ar dokumentais prašome kreiptis adresu:

Kun. V.Klesevičius

Kauno 9

LT-68175 Marijampolė

Tel./Faks.: +370 343 53469

El. paštas:  vaidaskl@takas.lt