Marijampolės

evangelikų liuteronų

parapija

Text Box: Text Box: ”Visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui” 
										Kol 3,17

2017 metai


Galima pasižvalgyti po Marijampolės bažnyčią panoraminėje nuotraukoje.
www.panoramas.lt/m_katalog.php?&p_id=1733&lg=2

Laida “Kelias” per “LRT Kultūra” kanalą rodoma kas antrą
šeštadienį 10.30 val.
Marijampolėje paminėtas Reformacijos 500 metų jubiliejus.

Gegužės 25 dieną, Miesto dienų šventės išvakarėse, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko Reformacijos 500 metų jubiliejaus paminėjimas.
 
Vakare skambėjo Valstybinio choro „Vilnius“, dainininko Jono Sakalausko ir aktoriaus Vytauto Rumšo atliekama meninė programa, kurioje mintis apie vieną pirmųjų katalikybės reformatorių dr. Martyną Liuterį ir jo Tezes bei liuteronų giesmės.
 
Renginyje dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius bei šios parapijos tikintieji, laikinai einanti savivaldybės mero pareigas Irena Lunskienė, savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Valančius, svečiai iš Vokietijos susigiminiavusio Bergiš Gladbacho miesto bei gausus būrys marijampoliečių.
2017 metus Seimas yra paskelbęs Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švenčia 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios, kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir stipriai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą, kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai – Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai.
 
D.Micutienės nuotraukos
2017 06 01
www.marijampole.lt

Marijampoliečiai Donelaičio kelyje
 
Taip galima pavadinti Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos siekį nors kartą metuose organizuoti reikšmingesnį renginį, skirtą miesto visuomenei, projekto (finansavo Marijampolės savivaldybės administracija) partneriams ir svečiams.  Todėl balandžio 28 d., penktadienį, Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdžių salėje į tarptautinę konferenciją „Skaitymai: Mažajai Lietuvai ir Kristijonui Donelaičiui“ susirinko gausus būrys marijampoliečių ir svečių. Tai mokslininkai Daiva ir Sigitas Narbutai iš Vilniaus, lektoriai iš Kauno, Druskininkų, dvi delegacijos iš Karaliaučiaus srities: Įsruties (Černiachovsko) pedagoginio instituto studentai ir dėstytojos bei Stalupėnų (Nesterovo) kultūros, švietimo darbuotojai. Visų Draugijos renginių tikslas – tęsti švietėjišką misiją, skleisti žinią apie lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio kūrybą, apie Mažosios Lietuvos reikšmę didžiosios Lietuvos kultūrai, švietimui ir menui.
Renginys prasidėjo atminties pamaldomis evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurias vedė evangelikų vyskupas Mindaugas Sabutis, padėjo kunigai Darius Petkūnas bei marijampolietis Vaidas Klesevičius. Po pamaldų, nors gausiai lijo,  prie paminklo buvo pagerbtas poeto atminimas. 

 
Konferencijos pradžioje visus pasveikino vyskupas M.Sabutis, trumpai pristatydamas jubiliejinius Reformacijos metus ir pakviesdamas pirmą pranešėją – kunigą, Klaipėdos universiteto docentą habilituotą dr. Darių Petkūną, kuris  kalbėjo  apie K.Donelaitį kaip apie kunigą ir iššūkius, su kuriais Prūsijos liuteronų Bažnyčia susidūrė jo laikmetyje bei pristatė savo knygą „Rytų Prūsijos liuteronų liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška Reformacijos ir Donelaičio laikų agendose“. 


Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja, K. Donelaičio bibliografijos rodyklės sudarytoja, pristatė savo įdomų darbą pranešimu „Aprašyti Donelaitį – iššūkis bibliografams“. Šios bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas įžangoje į antrąją konferencijos dalį – skaitymus pateikė statistikos apie į pasaulio kalbas išverstus garsių Lietuvos autorių kūrinius. Pasirodo, daugiausia versta yra S. Nėris, per 30 kartų, o štai K. Donelaičio kūryba išversta į 24 pasaulio kalbas,  poema „Metai“ - į 15. 
 
Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai turėjo retą progą išgirsti, kaip „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ skamba ne tik lietuviškai (skaitė draugijos narys Paulius Uleckas), bet ir latviškai (Vytauto Didžiojo universiteto užsienio kalbų instituto lektorė Daiva Puškoriūtė-Ridulienė), rusiškai (studentės Anastasija Matiuchina ir Valentina Gončarova), lenkiškai (Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių k.  mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė), vokiškai (Marijampolės marijonų gimnazijos vokiečių k. mokytoja Inga Čeplikienė), angliškai (anglų k. mokytoja Birutė Arlienė), ispaniškai (etnologijos specialistė, baigusi VDU Kristina Pranckūnaitė), japoniškai (Druskininkų „Atgimimo“ gimnazijos anglų k. mokytoja Rovena Kvaraciejūtė), o  pasakėčia „Lapės ir gandro česnis“ - lotynų kalba (dr. Sigitas Narbutas). Naujausią „Metų“ vertimą į vokiečių kalbą konferencijos organizatoriams padovanojo iš Berlyno atvykęs žurnalistas Leonas Stepanauskas. Jis pasidalijo mintimis ir apie Vokietijos baltistų susivienijimo, kurio garbės narys  yra, veiklą.

Svečiai iš Karaliaučiaus srities papasakojo, kaip jie saugo K. Donelaičio atminimą, kaip vietiniame institute mokoma lietuvių kalbos, kokie renginiai vyksta poeto vardu pavadintoje Stalupėnų (Nesterovo) miesto bibliotekoje, kurios veiklą pristatė vyresnioji bibliotekininkė Angelina Čeremkina. Rajono administracijos kultūros skyriaus vedėja Irina Opriško pasveikino marijampoliečius ir įteikė reikšmingiausią jubiliejinį „Metų“ leidimą lietuvių ir rusų kalbomis (išleistą Karaliaučiuje leidyklos „Aksios“). Įsruties pedagoginio instituto lietuvių kalbos mokytoja Tatjana Rodenko pristatė delegaciją bei savo veiklą šioje mokslo institucijoje.  
 
Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksejus Bartnikas kalbėjo apie projektus bei moksleivių vasaros stovyklose sukurtą filmą „Metų“ motyvais „Gamtos ir žmogaus ratas“. Jaunieji artistai ant jūros kranto ir šiuolaikiniu šokiu, ir senovinėmis lietuvininkų raudomis nukelia žiūrovą į Kristijono ir Anos Reginos laikus. Kadangi Skaitymuose dalyvavo ir Marijampolės kolegijos studentai, jaunimas bendravo prisimindamas dar rugsėjo mėnesį kelionę Donelaičio keliu iki Įsruties ir toliau, iki Karaliaučiaus. O konferencijos darbą paįvairino „Marijampolės kanklinykai“, vadovaujami Jauniaus Vyliaus, atlikdami L.Rėzos dainas bei muzikuodami suvalkietiškomis kanklėmis, kurios, pasirodo, atkeliavo pas mus iš Prūsijos.
 
Skaitymų dalyvius pasveikino Kęstutis Kaminskas, Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas ir Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.

 
Balandžio 29 d., šeštadienį, konferencijos dalyviai ir viešnios iš Karaliaučiaus srities aplankė Vištyčio regioniniame parke esančius piliakalnius, apie kuriuos įdomiai ir nuotaikingai pasakojo vilkaviškietis gidas Antanas Žilinskas. Jau nebelijo, nors saulės dar nebuvo, bet  kelionėje netrūko smagių akimirkų. Piliakalnių metais pažintis su senovę menančiais gamtos paminklais, čia gyvenusiais garsiais žmonėmis tik dar kartą paliudijo, kokių gražių ir garbingų vietų Sūduvoje yra. Sužavėjo mūsų kraštas ir viešnias iš anapus, atsisveikinome Kybartuose, nutarę gegužės mėnesio viduryje susitikti talkoje Lazdynėliuose, K. Donelaičio gimtajame kaime.

Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
2017 05 04
www.donelaitis.info

Marijampolėje vyko K.Donelaičio draugijos susirinkimas


2017 04 28
2017 05 30
Kristijono Donelaičio draugijos “Facebook” paskyra


Parapiją aplankė parapijiečių gerai pažįstamas kunigas Freddy Rask iš Danijos su žmona Mimi
 

2017 04 23

Knyga apie K.Donelaičio atminties paveldą pristatyta Marijampolėje ir Punske


Kovo 9-ąją Marijampolėje, o kovo 10-ąją kaimyninėje Lenkijoje, Punsko mieste surengtos akademiko Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuvės.
Marijampolės kultūros centro M.B.Stankūnienės menų galerijoje renginį vedė šio miesto K.Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Renginio metu pasirodė Marijampolės kolegijos kultūros klubo „Aistuva“ studentai, parengę literatūrinę-muzikinę kompoziciją. Į knygos sutiktuves atėjo apie šimtas susidomėjusių žmonių.
Knygos autorius D.Kaunas džiaugėsi, kad ir praėjus jubiliejiniams K.Donelaičio 300 metų gimimo sukakties renginiams vyksta jo atminimui skirtos konferencijos Lietuvoje ir užsienyje, leidžiami jo mokslo darbai. Į naujosios knygos pristatymą kartu atvykęs Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto lektorius dr. Tomas Petreikis kalbėjo apie šio fakulteto leidžiamus vertingus leidinius bei pabrėžė, jog naujoji D.Kauno studija išleista labai kokybiškai, gausiai iliustruota nuotraukomis ir reprodukcijomis. Jis kalbėjo ir apie šios knygos struktūrą, sukūrimo aplinkybes.   
   
Kalbėdamas apie savo naująją knygą, D.Kaunas sakė, kad K.Donelaitis jį lydi jau daug metų, medžiagą jis rinko ir kaupė keturis dešimtmečius, o knygą rašė trejus metus, buvo aplankyti archyvai Lietuvoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. Akademiko įsitikinimu, „Metai“ yra tiesiog revoliucinis kūrinys, kuriame visai neminimas Prūsijos vardas, o pats kūrinys gina baudžiauninkų interesus.
Punske į pristatymą susirinko taip pat apie 100 žmonių, nemažą dalį klausytojų sudaro licėjaus mokiniai. Šiame pristatyme kartu su svečiais iš Vilniaus D.Kaunu ir T.Petreikiu dalyvavo ir K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Meninį žodį pristatyme parengė Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai, vadovaujami mokytojos Birutės Vaičiulienės – jie įtaigiai skaitė „Metų“ ištraukas, koncertavo mokyklos choras „Pašešupiai“,  o renginį vedė licėjaus direktorė Irena Marcinkevičienė. 
Platesnę medžiagą apie „Kristijono Donelaičio atminties paveldo“ sutiktuves rasite pirmajame šių metų žurnalo „Donelaičio žemė“ numeryje.
2017-03-13
www.donelaitis.info

Pamaldos su vyskupu M.Sabučiu


2017 02 12
Liuteroniškai Reformacijai – 500 metų
2017-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir smarkiai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą,  kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai - Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai.

Vasario 11 d. šiam jubiliejui skirti renginiai prasidėjo Marijampolės liuteronų parapijoje. Į seminarą susirinkę Marijampolės ir Virbalio parapijų tikintieji klausėsi pranešimų, skirtų pristatyti svarbiausius Reformacijos principus, istorinius įvykius ir įžvalgas. Sveikinimo kalboje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sakė, kad pirmiausiai žinotina, jog M. Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos. Krikščionybė per 500 metų labai pasikeitė ir tam didžiausią įtaką padarė M. Liuterio ir jo bendraminčių drąsa ir tikėjimas.  
Seminaro lektoriai kunigai Jonas Liorančas, Remigijus Šemeklis, Mindaugas Dikšaitis habil. dr. Darius Petkūnas savo pranešimuose akcentavo, kad Reformacija nėra žinia apie Liuterį. Reformacija yra žinia apie Kristų. Matydamas to meto popiežių vadovaujamos Romos katalikų bažnyčios klaidingą mokymą, prieštaraujantį Biblijos tiesoms, Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė garsiąsias savo tezes, kviesdamas to meto dvasininkus ir tikinčiuosius tiesiog padiskutuoti. Kuo vėliau ta diskusija pavirto, liudija istoriniai įvykiai, toli gražu nepasižymėję nei tolerancija, nei draugiškumu. 
Iš visų tezių Liuteris išskyrė dvi svarbiausias: pirma - žmogaus išganymas nenuperkamas indulgencijos raštais. Išganymo negali užsitarnauti darbais, juo labiau nusipirkti. Išganymą žmogui Dievas suteikia kaip malonę per tikėjimą Kristaus auka ant kryžiaus. Antroji tiesa  – Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis. Jeigu Tradicija prieštarauja Šventajam Raštui – jos reikia atsisakyti.  
Seminare buvo pristatytas istorinis įvadas į Santarvės knygą pirmą kartą vokiškai išleistą Drezdene 1580 metais. Tai yra svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinys.  „Santarvė“ šiuo atveju reiškia tikrą ir pilną sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse. Šią knygą pasirašė 8 tūkstančiai teologų, kurie pritarė išdėstytiems faktams. Tuo paliudyta, kad Liuteris nekuria naujos teologijos, o tik nori paneigti klaidingą mokymą, neatitinkantį Biblijos nuostatų. Reformacija vyko politinių intrigų fone, tačiau Liuterio sekėjai daugeliu atvejų stengėsi neaštrinti situacijos, susirašinėjo su Romos dvasininkais. 1530 metais birželio 25 d. Augsburgo vyskupo rūmų kapitulos menėje imperatoriaus Karolio V akivaizdoje buvo garsiai perskaitytas Augsburgo tikėjimo išpažinimo tekstas, svarbiausias liuteronų konfesinis raštas.
Seminaro lektoriai dalyvius supažindino su liuteronų liturgija, kuri išoriškai ne daug kuo skiriasi nuo katalikiškos, paminėjo esminius skirtumus tarp šių bažnyčių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė pateikti istoriniai faktai, dokumentų kopijos, Reformacijos vykdytojų portretai, to meto dailininkų piešiniai religine tematika.
Aptariant temą, ar galima pasitikėti Naujuoju Testamentu, demonstruota medžiaga apie archeologinius kasinėjimus, mokslininkų, istorikų išvadas, patvirtinančias ir Kristaus asmenybės buvimą, ir pirmųjų krikščionių bažnyčių veiklą. Atlikti tyrimai patvirtina, kad Naujajame Testamente yra užrašyti tikri įvykiai ir aplinkybės.
Nuo Reformacijos pradžios vystėsi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų nuo Liuterio reformos laikų vienija bendri įsitikinimai. Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, Lietuvoje apie 20 tūkst. tikinčiųjų. 
Reformacijos jubiliejui paminėti Lietuvoje, o kartu ir Marijampolėje, vyks ir daugiau renginių, koncertų, įvairių susitikimų.
	Aldona KALINAUSKIENĖ
	Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO
	“Suvalkietis”, 2017 m. vasario 23 d. Nr. 22 (10161) 

Nauji Viešpaties Metai sutikti Sudarge



2017 01 07